Viešbučio istorija

Druskininkai – seniausias ir didžiausias visus metus veikiantis balneologinis, purvo ir klimatinis kurortas Lietuvoje. Gausiai gamtos apdovanotas miestas, vertinamas ne tik dėl savo gydomųjų gamtinių savybių, bet ir nuostabaus kraštovaizdžio.

Vienuose šaltiniuose rašoma, kad 1794 m. birželio 20 d. Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Paniatovskio įsakymu Druskininkų miestelis paskelbtas gydomąja vietove: ši data ir laikoma Druskininkų įkūrimo diena. Kituose šaltiniuose teigiama, kad Druskininkų įkūrimo diena yra 1838 sausio 4 d., kai Rusijos imperatorius Nikolajus I, remdamasis Vilniaus universiteto profesoriaus Ignaco Fonbergo tyrimais, patvirtino Druskininkų kurorto įrengimo projektą.

Pirmoji kurorto gydymo įstaiga, tai – 1838 m. pastatyta medinė mineralino vandens gydykla, kuri netrukus buvo išplėsta iki 50 vonių. To meto mediniai statiniai dažnai degdavo arba būdavo niokojami potvynių, todėl negandos neaplenkė ir medinės Druskininkų gydyklos, ji sudegė 1894 m.

1896 m. sudegusios gydyklos vietoje Druskininkų kurorte buvo pastatyta pirmoji mūrinė gydykla: dabartinis viešbučio EUROPA Royale Druskininkai pastatas – tai seniausias mūrinės architektūros kultūros paveldo objektas Druskininkuose.

Elegantiškus, to meto architektūros madas atliepiančius, gydyklos rūmus projektavo Vilniaus miesto vyriausias architektas Vaclovas Michnevičius, anuomet statęs žinomus pastatus – Vilniaus Halės turgų, Rusų dramos teatrą, Žvėryno, Birštono, Kernavės ir daugelį kitų Lietuvos bažnyčių.

Naujasis gydyklos pastatas – vieno aukšto, geltono mūro, pasižymintis tuometinės Peterburgo architektūros mados bruožais, todėl vadintas Nikolajaus I-ojo arba tiesiog caro gydykla. Statinys tapo besiplečiančio kurorto centru, jame buvo įrengta net 150 vonių, veikė druskų, purvo, angliarūgštės, elektros, saulės ir oro vonios, buvo atliekami masažai ir gydomoji ortopedinė gimnastika. Druskininkai galėjo didžiuotis gydykla, kuri tapo bene pirmuoju ir didžiausiu tokios paskirties pastatu visoje Europoje.

Tarpukariu kurortą populiarino Lenkijos maršalas Juzefas Pilsudskis, kuris čia dažnai mėgdavęs vasaroti. Ypatingo jo dėmesio sulaukė mūrinių gydyklų parkas, tuo metu garsėjęs rozariumu, pramintu tūkstančio rožių parku. Šalia esančioje atviroje galerijoje (kolonadoje) visą vasaros sezoną grodavo Gardino ar Bialystoko orkestrai, vykdavo poezijos, knygų skaitymai, kultūriniai ir šokių vakarai.

Po II-ojo pasaulinio karo, nuo 1950-ųjų Druskininkai sparčiai plėtėsi, pradėtos statyti naujos sanatorijos ir gydyklos. Kadaise buvusios naujosios caro mūrinės Druskininkų gydyklos, statytos XIX a., buvo imtos vadinti senosiomis gydyklomis. 1954-1960 m. šalia senųjų gydyklų pastatytas naujas purvo gydyklos pastatas, dabartinė Druskininkų gydykla. Senųjų gydyklų mūrinis pastatas veikė iki pat 1970-ųjų, vėliau tapo neprižiūrimu ir apleistu, buvo nenaudojamas net 35 metus.

2006 metais senųjų gydyklų pastatas buvo kruopščiai rekonstruotas ir pritaikytas viešbučio veiklai: atkurtas senųjų gydyklų pastato architektūrinis vientisumas, nugriauti priblokuoti tarybiniai pastatai, užstoję vaizdą į Nemuno pakrantę. Senosios gydyklos rekonstruotos laikantis griežtų reikalavimų, atkuriant senąjį jų stilių ir prabangą. Centrinė statinio dalis palikta netinkuota – toks anuomet buvo visas pastatas. Ją galite išvysti žvelgdami į pagrindinį viešbučio įėjimą nuo muzikinio fontano pusės. Vidinėje pastato struktūroje išsaugotos sienos, koridorinė sistema bei tūriai, todėl kiekvienas viešbučio istorinio pastato kambarys yra unikalus ir skirtingas.

Restauruotos išlikusios dekoro detalės, ypatingai matomos vestibiulyje: arkos, romėniniai piliastrai, augaliniai motyvai, atidengtos autentiškos grindų plytelės šalia įėjimo į restoraną. Pastatas buvo apsaugotas nuo tolimesnio irimo ir kultūros paveldo nykimo. Išlaikant XIX amžiaus pabaigos dvasią pastatas buvo pritaikytas viešbučio veiklai, jame įkurtas restoranas ir baras su lauko terasomis, pastatas įtrauktas į Lietuvos architektūrinį kultūros paveldą.

Buvusioje katilinės vietoje pastatytas papildomas stiklinis viešbučio korpusas, kuriame įrengti kambariai, SPA boutique centras, baseino ir pirčių zona, konferencijų bei boulingo centrai, treniruoklių salė.

Tiek istorinis, tiek stiklinis viešbučio pastatai koridoriumi yra sujungti su Druskininkų gydykla ir vandens parku. Šis sujungimas tarsi atliepia senųjų laikų gydyklos komplekso vientisumą, o kartu yra komfortas viešbučio svečiams – visas pramogas ir procedūras galima pasiekti avint šlepetėmis ir vilkint chalatu.