Pasivakščiokite ar pakeliaukite po Čepkelių-Dzūkijos nacionalinį parką, kurį sudaro Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas ir Dzūkijos nacionalinis parkas. Jame saugomos natūralios Dainavos girios ekosistemos. Čepkeliai – tai ne tik didžiausia Lietuvos aukštapelkė (5858 ha), bet ir žemapelkiniai viksvynai ir juodalksnynai, sausi kerpšiliai, pelkių salos ir ežerai. Vilkai ir lūšys, tetervinai ir kurtiniai, plačialapės klumpaitės ir vėjalandės šilagėlės – tai tik maža dalis iš daugiau kaip 4000 rūšių, sutinkamų šiame krašte.
Nacionalinio parko teritorija pasižymi ir turtingu kultūros paveldu – dzūkų kaimais, išlaikiusiais tradicinės architektūros bruožus, savitu vietos gyventojų gyvenimo būdu.
Dzūkijos nacionalinis parkas ir Čepkelių valstybinis gamtinis is rezervatas – vienos gražiausių Lietuvos vietų, visai šalia Druskininkų. Pamatykite tikrą Dzūkijos krašto gamtovaizdį, senuosius miškus, atsipalaiduokite gamtoje, pakvėpuokite itin švariu oru.
Aplankykite Merkinę – tai bene seniausia Lietuvos gyvenama vietovė, esanti Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje. Viduramžiais buvo regiono gynybiniu ir kultūriniu centru. Netoliese galite užsukti į Merkinės apžvalgos bokštą apžvelgti apylinkes bei aplanktysi garsiąją Merkinės piramidę.
Daugiau informacijos: cepkeliai-dzukija.lt
Adresas: Vilniaus g. 3, Merkinė, LT-65334 Varėnos r. (Parko direkcija)
Pasakojama, kad praėjusio amžiaus pradžioje miesto jaunimas rinkdavosi į Meilės salą. Ten kurdavo laužus, dainuodavo ir šokdavo. Sulaukus vidurnakčio, merginos eidavo į kairį, o vaikinai – į dešinį salos krantą. Kiekvienas leisdavo į upę savo vainiką su degančia žvakute ir savininko vardu. Už pusės kilometro, kitame salos gale, Nemuno upė vėl susijungdavo, ten susitikdavo ir plaukiantys vainikai. Valtyje budintieji stebėdavo, kieno vainikai susiliesdavo, tuomet garsiai skelbdavo “laimingųjų porų” vardus.
Vėliau saloje buvo įrengtas paplūdimys, kuris veikė iki 1935 m.
Dabar Meilės sala – Druskininkų botaninis draustinis. Juo pasigrožėti galima plaukiant laivu arba žvelgiant nuo Meilės salos atodangos.
Meilės salos atodangą rasite netoliese Nemuno pakrantėje.
Koordinatės: 54.02651802273969, 23.9593237675276
Raigardo slėnis – kraštovaizdžio draustinis su didžiausiu Lietuvoje sufoziniu cirku.
Pasak legendos, kadaise slėnio vietoje buvo įsikūręs itin turtingas miestas Raigardas. Jo gyventojai nuolatos puotaudavo, švęsdavo ir linksmindavosi. Tai supykdė patį Perkūną ir jis miestą pradangino skradžiai žemės. Pasakojama, kad nuo to laiko žemėje skamba prakeiktųjų varpas, o sūrūs Druskininkų vandenys – pasmerktųjų ašaros. Miesto gyventojai vis ieško išėjimo iš požemio karalystės, tačiau išėjimas yra užverstas Velnio akmeniu, esančiu slėnio pakraštyje, šalia Švendubrės.
Koordinatės: 53.950833, 23.986365
Švendubrės akmuo – mitologinis aimuo, dešimtas pagal dydį Lietuvos riedulys.
Legenda byloja, jog velnias nešė šį akmenį, nes norėjo juo užtvenkti Nemuno upę. Pradėjo švisti ir netikėtai anksti sugiedojo gaidys.Velnias išsigandęs pametė akmenį ir nežinia kur pradingo, o akmuo nuriedėjo prie Švendubrės ir stovi ten iki šių dienų.
Dabar šalia akmens stūkso legendų motyvais pastatytos medinės skulptūros „Varpininkas“, „Raigardo legenda“, “Piemenaitė“.
Koordinatės: 53.985296, 23.929185